gailus

gailùs, -ì adj. (4), gáilus, -i (1) Lkm 1. aštrus, glitus; aitrus, kartus: Šarmas labai gailùs, bus gerai skalbti Gž. Pasidariau gailaũs šarmo galvai trinkt Ldk. Per gailùs šarmas – ėda akis Sml. Pilk į šarmą pelenų, tai bus gailesnis Lš. Lietaus vanduo yra gailùs Zp. Gailus vanduo gerai plauja Vl. Parvežkit iš upės vandenio – gailus, geriau skalbti Pc. Gailì puta muilo J. Tai geras muilas, toks gailùs, putoja Lš. | Iš rupūžės odos sunkiasi gailus, smirdįs skystimas J.Jabl. Tas svogūnas labai gailùs Ad. Gailùs ridikas Ktk. Tai gailì muštarda, net akis varo Rdm. Labai gailùs obuolys – negali valgyt Dgl. Tas gėrymas toks gailùs (gaižus) – kas jį gers? Gs. Tavo gira gailì, negersiu! Žl. Nuo vėjo bulbės gáilios palieka Lnkv. Paliesk sachariną liežuviu, matysi, kad jis ne saldus, bet gailùs Ut. | Gaĩlūs dūmai J. Toki jau gáilūs dūmai – ašaras traukia Ktk. Sopa mano galvelė nuog gailiųjų dūmelių Prng. Gailių gailùs kvapas Slm. Rūgštus ir gailus oras minšta su karčiais bakūno dūmais Vaižg. Šilima gailì (didelė, smarki) Grž. Visus svetelius minkštan patalėlin, o jauną mūs martelę gailion pirtelėn (d.) Dbč. Rasa gailì akis ėda J. | Mes išskalbsim sermėgaitę gailioms ašaraitėms RD93. Parneš gražių žodaičių ir gailių ašaraičių SchG274. Už gailius prakaitus ir už sunkius darbus miežinio alaus gersime JD325. Gailus gailus krome pipirelis, dar gailesnės marčių ašarelės Ad.

gailù n.: Gailù akim OG426. Pirty buvo gailù (kartu nuo dūmų) Švnč.

2. šaltas: Žibėjo pievoje gaili rasa T.Tilv. Aš nusiprausiau burnelę gailiojo ryto rasele Srj. Šiam gailiãjam rytely vaikščioj jaunas bernelis VoL366.

gailu n.: Einant basom per šaltą rasą, kojom esti gailu An. gaĩliai adv.: Ir vėjelis pučia meiliai, ir raselė krinta gailiai Up.

3. piktas, rūstus; skaudus, baisus: Gailus šuo B. Ir užlojo gaĩlūs kurtai an mano žirgelio d. Appuolė mane kaip šunes gailieji KN17. Gailus žmogus ieško iškados daryti RBPat17,11. Sesyte, tu didžturyte, kaip tu nulenksi gailią anytėlę RD60. O ir ateina gailus šešurėlis Vlk. Vienam ryte gailūs žodžiai, kitam da gailesni Švnč. Kurioj meili, tai toj gailì Prng. Duok man košės kabinelį, aš tau gaĩliai dienai būsiu (atsilyginsiu, kai tau bus sunku) Švnč. | Ne teip smarkios ir ne teip bus bailios rankoj vyro šautos strėlės gailios KN105. Bernužėli manas, nekvaršink galvelės, ba mano galvelėj gailus sopulėlis Rod. Ir paliko mergužėlę ant gailaũs vargelio Srj. Nėra teip gailaus skausmo, kurio jisai nebūtų iškentėjęs A.Baran.

gaĩliai adv.: Ir gailiai mokėjo įgilti žodžiais rš. Gailiausiai kęst nuog savo vaiko bjaurius žodžius Arm.

4. velėnuotas, sužėlęs; suzmekęs, neišpurentas: Klonys gailùs, kalnelis kietas, ir negalima gerai išakėt Užp. Pūdymą vėlai išarėm, tai kad pasidarė gailùs, akėčiom neseka inimt Lš. Čia žemė labai gaili, vienos velėnos – reiks daug kartų art, iki išsidirbs Užp. Dirvelė gailì, kabinas, velias Ds. Panuovoliai gaĩlūs – dalgė kliūva Ktk.

gailù n.: Gailù arti Ds.

5. gailestingus: Kurs gailisi brolio, tas gailiõs širdies J. Jis labai gailiõs širdies Krkl. Gailus žmogus Tsk. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o tretysis begailesnis plaukė vainikelio (d.) Skdv. 6. pasigailėjimo vertas, graudus, skurdus, verksmingas; liūdnas: Gailios ašaros riedėjo jiems iš akių ir dideliais lašais krito žemėn rš. Sesė lieja gailias ašaras J. Suskurdino mano širdelę gailiosiom ašarėlėm NS601. Frankas apsiverkė gailiomis ašaromis P.Cvir. | Ims visi bijotis stūgesio gailaus S.Nėr. Pasigirdo gailus riksmas rš. Tarpais jos balsas būdavo labai gailus ir pilnas baimės rš. Atrasite čia vergų, šaukiančių gailesniu balsu pagelbos nekaip tarp laukinių žmonių V.Kudir. Gaila rūtų, dar gailesnios jaunosios dienelės J. Daina gailì Ds. Ji pažvelgė į mane gailiu žvilgsniu rš. Normantas visiems gailia širdžia skundės Vaižg. Jis visas buvo toks liesutis, mažutis ir gailus rš.

gailu n.: Mano širdžiai gailu TDrVII48. gaĩliai adv., gailiaĩ OG425: Vaikas gaĩliai verkia Grž. Drauskit seną motinėlę, kad gailiai neverktų DvD33. Ar skauda širdelę, kad gailiai vaitoji? DvD242. Elenytė, ganydama arklius, verkė ir gailiai dainavo BsPII175. Juodbėrėlis gailiai žvengia, kai seselė brolį rengia S.Nėr. Ėjo ėjo vyresnioji duktė ir atrado tąjį beržą. Ir ėmė gailiausiai raudoti P.Cvir. Ant sausos gluosnio šakelės gailiai čiepsi dagilėlis rš. Jis išgirdo gailiai kniaukiant katutę SI253. Šuva ... gaĩliai staugęs BM50. Gailiai zyzdama atlėkė bitė rš. Oi žirgeli mano, ko sunkiai dūsuoji ir gailiai prunkštuoji – ar aš jaunas sunkus, ar kelelis klampus? Klt. Labai gaĩliai (saugodama) laikė sijoną, dėl to ir tebėra kaip naujas Lkš. Mažrimas ėmė dejuoti dar gailiau rš. Oi gaila gaila, kaip negaila, dar gailesniai jauno bernelio Sln. Sukukavo gegužėlės gailių gailiausiai Pč.

7. CI256 geidulingas.